Kas yra OMEGA-3?
Omega-3 (ω−3, n-3) yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių šeima, iš kurių žmogaus sveikatai svarbiausios yra trys: α-linoleno (ALR, C18:3), eikozapentaeno (EPR, C20:5) ir dokozaheksaeno (DHR, C22:6).
Ką reiškia „nesočioji omega-3 riebioji rūgštis“ ir kaip šifruoti omega rūgščių pavadinimus ir žymėjimą?
Norint kalbėti apie riebiąsias rūgštis, labai pravartu pirmiausiai išsiaiškinti ir apsibrėžti joms apibūdinti naudojamus ir dažnu atveju painius ir neaiškius terminus. Visos riebiosios rūgštys, kurios nešioja omega vardą yra nesočiosios. „Nesočioji“ reiškia, kad savo struktūroje šios rūgšties molekulė turi vieną ar daugiau dvigubų jungčių tarp anglies atomų. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje molekulėje, tai yra prie kelinto anglies atomo, skaičiuojant nuo paskutinio grandinėje, yra dviguba jungtis, omega riebiosios rūgštys yra skirstomos į omega-3 (prie trečio anglies atomo yra pirmoji dviguba jungtis, skaičiuojant nuo grandinės galo), omega-6, omega-9 ir t. t.
Pagal anglies atomų skaičių riebiosios rūgštys skirstomos į trumpos grandinės, turinčios 19 anglies atomų ir mažiau, ir ilgos grandinės, turinčios 20 anglies atomų ir daugiau. Pagal tai ALR priskiriama trumpos grandinės nesočiosioms riebiosioms rūgštis, o EPR ir DHR – ilgos. Anglies atomų skaičius grandinėje nurodomas po raidės C, pvz. formuluotė EPR C20 sako, kad ši rūgštis turi 20 anglies atomų grandinę.
Omega-3 yra vadinamos polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis, nes turi daugiau nei vieną dvigubą jungtį. Dvigubų jungčių skaičius nurodomas po dvitaškio, įvardinus anglies atomų skaičių. Pavyzdžiui, EPR C20:5 šifruotųsi taip: eikozapentaeno rūgštis, savo struktūroje turinti 20-ties anglies atomų grandinę ir 5 nesočias (dvigubas) jungtis tarp jų.
Prie pavadinimo esantys n-3 arba ω−3, parodo, prie kurio anglies atomo yra pirma dviguba jungtis. Visoms omega-3 rūgštims ji yra prie trečio anglies atomo ir bus žymima n-3 arba ω−3. Pavyzdžiui, EPR C20:5 n-3.
Bazinė omega-3 rūgštis yra ALR. Žmonės, kaip ir visi žinduoliai, negali patys susisintetinti ALR, todėl ji turi būti gaunama su maistu ir yra vadinama nepakeičiamąja. Tuo tarpu iš ALR organizmas pats gali pasigaminti EPR ir DHR. Visgi tyrimai rodo, kad tie konvertuojami kiekiai yra palyginti nereikšmingi. Maždaug 6 proc. ALR virsta EPR ir mažiau nei 4 proc. – DHR.[1] Dar labai svarbu paminėti, kad kiek ALR virs EPR ir DHR priklauso nuo omega-6 kiekio. Omega-6 turtinga mityba gali sumažinti ALR perdirbimą į EPR ir DHR net iki 50 proc.[1],[2]
[1] Gerster, Helga. "Can adults adequately convert a-linolenic acid (18: 3n-3) to eicosapentaenoic acid (20: 5n-3) and docosahexaenoic acid (22: 6n-3)?." International journal for vitamin and nutrition research 68.3 (1998): 159-173.
[2] Brenna, J. Thomas. "Efficiency of conversion of α-linolenic acid to long chain n-3 fatty acids in man." Current Opinion in Clinical Nutrition & Metabolic Care 5.2 (2002): 127-132.